Skaitmeniniai klajokliai Lietuvoje: kaip tai keičia nuomos rinką

Darbas nuotoliu nebėra išskirtinis privalumas ar egzotiškas siekis. Daugelis su skaitmeninėmis technologijomis susijusių specialistų dirba tik iš namų ar laisvai pasirinkto biuro. Žinoma, tokiu atveju namai gali būti įvairiose lokalizacijose – užmiesčio sodyboje, tropikų paplūdimyje ar mažai pažįstamame mieste. Prie konkrečios gyvenamosios vietovės neprisirišę darbuotojai ir yra vadinami skaitmeniniais klajokliais (angl. „digital nomads“). Dauguma jų ne tik vysto darbinę veiklą internete, bet ten pat ir pramogauja – apsiperka, lanko kursus, išbando nuotolines azartines pramogas, pavyzdžiui, Verde casino, ar naršo socialinius tinklus. Paskutinį dešimtmetį Baltijos šalys reklamuojasi kaip patogi vieta šios kategorijoms darbuotojams. Tad šiame straipsnyje apžvelgsime ar skaitmeniniai klajokliai daro realią įtaką būstų nuomos kainoms.

Istoriniai aspektai

Teigiama, kad vienas pirmųjų skaitmeninių klajoklių buvo Stevenas K. Robertsas. Jis praeito amžiaus 8-ajame dešimtmetyje keliavo po JAV su velomobiliu. Pažangi technologija leido jam kalbėti ar rinkti tekstą ir kartu minti pedalus. Pats terminas susiformavo dešimt metų vėliau su interneto ir kitų skaitmeninių technologijų paplitimu. Interneto prieiga Baltijos šalyse buvo formuojama panašiu laikotarpiu. Šiam procesui netrukdė ankstesni ryšio sprendimai, nes sovietiniais laikais internetinio ryšio realiai nebuvo. Infrastruktūros vystymą finansiškai parėmė tarptautinės institucijos, tad greitai buvo sukurta spartaus interneto prieiga. Tai sudaro itin palankias sąlygas skaitmeniniams klajokliams šiame regione.

Tipinis klajoklio demografinis portretas

Teigiama, kad 44 procentai taip gyvenančių yra JAV piliečiai. Amžiaus mediana siekia 37 metus, tad jie tikrai nėra po svečias šalis norintis pakeliauti jaunimas. 57% gyvena su partneriu arba yra susituokę. Tokiose porose dažniausiai abu asmenys yra skaitmeniniai klajokliai. Naujausi tyrimai teigia, kad pasiskirstymas pagal lytį yra maždaug vienodas. Vidutiniškai jie dirba 30 – 50 valandų per savaitę, tad labai nesiskiria nuo įprastinių darbuotojų. Plačiai reklamuojamomis bendradarbiavimo erdvėmis naudojasi tik 15%.

Baltijos šalių privalumai

Gyvenimas regione pagrindinai vyksta vidutinio dydžio miestuose, kurie turi visą infrastruktūrą ir nepasižymi dideliais atstumais. Lengva pasiekti tiek sporto centrus, tiek maitinimo įstaigas ar kultūros renginius. 85% jaunimo susišneka angliškai, visuomeninis transportas yra sąlyginai nebrangus. Šalyse veikia nebrangus geros spartos internetas, o daugiau nei 95% teritorijos turi WiFI prieigą. Daugelis valstybinių institucijų dokumentus ar užklausas priima elektroniniu būdu. Reikiamus dokumentus galima pasirašyti lokaliai veikiančiais sertifikuoto elektroninio parašo metodais, kurie prieinami ir užsieniečiams. Regione galima rasti įvairių gamtos ir kultūrinių objektų – daug pajūrio miestelių, meno ir istorijos tematikos muziejų, periodiškai vyksta koncertai, spektakliai, šiuolaikinio meno performansai. Baltijos šalyse yra santykinai neaukštas pragyvenimo lygis, ypač lyginant su didžiaisiais Europos miestais – Londonu, Paryžiumi ar Roma.

Vizos poreikis

Europos Sąjungos piliečiams vizos nereikia. Tokios pat nuostatos taikomos Norvegijos, Islandijos ir Šveicarijos gyventojams. Kai kurių šalių gyventojai gali pasinaudoti teise atvykti be vizos 90 dienų. Šiai kategorijai priklauso:

• Ukraina,
• Australija,
• Kanada,
• JAV,
• Argentina,
• Naujoji Zelandija.

Skaitmeniniai klajokliai neretai tiesiog pasinaudoja turistine viza ir nedeklaruoja savo darbo vietos. Nors formaliai tai nėra legalu, bet tokia situacija nėra nei baudžiama, nei užkardoma. O turistinę Šengeno zonos vizą gauti gana nesudėtinga. Estijoje suteikiamos specialios „digital nomad“ tipo vizos. Internete nurodoma, kad per paskutinius 5 metus išduota mažiau nei 100 tokių vizų. Vienas tai lemiančių faktorių, kad ES piliečiams jų nereikia. Taip pat prisideda ir aukšta pajamų kartelė – reikia įrodyti, kad mėnesinės pajamos siekia 4 500 eurų. Turint tokias pajamas, Talinas nebūtinai yra itin patrauklus miestas ilgalaikiam apsigyvenimui.

Bendradarbiavimo erdvių galimybės

Vienas dažnai įvardinamų privalumų yra nemenka pasiūla laikinų biurų ar darbo vietų kategorijoje. Trumpam laikui darbo vietą galima susiorganizuoti ir nemokamai – Vilniuje tai įmanoma Panoramos biure, taip pat galima pasinaudoti Nacionalinės bibliotekos ar Saulėtekio slėnio pasiūlymais. Ilgesniam laikui tokį biurą galima išsinuomoti už vos 85 eurus mėnesiui, o į paslaugų paketą įtraukta ir nemokama kava. Startuoliai gali pasinaudoti įvairiomis nemokamomis konsultacijomis ir verslumo skatinimo priemonėmis.

Potencialūs regiono trūkumai

Išvardyti privalumai gerai skamba reklaminiuose šūkiuose, o realybėje Baltijos šalys turi ir nepatrauklių aspektų. Žiemos yra pakankamai šaltos ir tamsios, ypač pripratusiems prie Viduržemio regiono orų. Regione sparčiai didinamas minimalus darbo užmokestis. Tai lemia padidėjusias tiek prekių, tiek paslaugų kainas. Tad apsikirpimo kaina gali priminti Didžiąją Britaniją, o restoranai nebus ženkliai pigesni nei rytų Berlyne. Daugeliui užsieniečių nerimą kelia ir geopolitinė situacija, nes visos Baltijos šalys turi sieną su Rusija, Pastaroji šalis garsėja agresyviai veiksmais ir priešiškumu NATO bei Europos Sąjungai.

Specifinio būsto poreikis

Baltijos šalyse galima rasti nebrangių būstų, bet jie bus senos statybos namuose ir prastesniuose rejonuose. Daugelis jų nėra patrauklūs skaitmeniniams klajokliams. Išsinuomoti tokius butus pusmečiai ar dar trumpesniam periodui taip pat gali būti sudėtinga. Dažniausiai pageidaujama centrinė lokalizacija, stabilus internetinis ryšys, moderni buitinė technika. Tokių reikalavimų atitinkančių apartamentų pasiūla Vilniuje ar Rygoje yra gana ribota, tad kaina gali būti gan nemaža. Situacija blogina ir tai, kad Baltijos šalyse nėra ribojama trumpalaikė nuoma ir su ja susijusios platformos. Tokiai veiklai dažniausiai skiriami panašios kategorijos būstai. Trūkumą dalinai kompensuoja specialios „co-living“ erdvės. Čia galima gauti kambarį, patalpų valymo paslaugas, automobilio stovėjimo vietą ir pasinaudoti bendromis erdvėmis, kurios dažniausiai apima ir kelias poilsio zonas. Toks variantas kainuoja apie 400 – 500 eurų mėnesiui, bet čia nėra ilgalaikių įsipareigojimų, papildomų išlaidų už vandenį ar elektrą bei galima sutikti analogišką gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių.

Reali įtaka nuomos kainoms

Teigiama, kad pasaulyje yra nuo 40 iki 80 milijonų skaitmeninių klajoklių. Dauguma jų savo apsistojimui pasirenka santykinai pigius egzotiškus kurortus – Tailandą, Vietnamą, Kosta Riką ar Mauricijų. Nemažai jų telkiasi ir Pietų Europoje ar didžiosiose sostinėse. Baltijos šalių sostinėse gyvena apie 500 – 600 tūkstančių žmonių. Jungtinėje Karalystėje tai atitiktų tokius urbanizuotus regionus kaip Šefildas ar Tisaidas. Pastarieji Lietuvoje nėra nei itin gerai žinomi, nei labai patrauklūs. Lygiai taip pat daugelis užsieniečių žvelgia į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Tad nors skelbiama, kad skaitmeninių klajoklių skaičius Baltijos regione nuolat auga, šis padidėjimas įspūdingai atrodo tik matuojant procentiniu santykiu. Absoliučiais skaičiais tokių užsieniečių kiekis nėra pakankamas, kad ženkliau paveiktų vietinę rinką. Šį efektą sustiprina skaitmeninių klajoklių pageidaujamas būstas, kuris nekonkuruoja su vietos gyventojams skirtais išnuomojamais butais.

Automobilių nuoma

Dauguma užsieniečių atvyksta be savo automobilio ir bent laikinai jį nuomoja. Baltijos šalyse veikia keletas platformų, skirtų trumpalaikei transporto priemonių nuomai. CityBee yra patogi ir nebrangi galimybė išsinuomoti elektromobilį. Esant reikalui galima pasinaudoti Uber ar Bolt platformų pavežėjais. Esami užsieniečių srautai pernelyg neapkrauna esamų sistemų ir neturi didesnės įtakos šių paslaugų kainoms

Ateities prognozės

Esminiai regiono privalumai ir trūkumai ir ateityje išliks nepakitę. Negalima tikėtis, kad klimatas taps šiltesnis ar išnyks potencialios geopolitinės įtampos. Baltijos šalių sostinės dažniausiai yra suvokiamos kaip mielos ir jaukios, o ne viliojančios ir ekstravagantiškos. Ekonominės slinktys lemia, kad regiono nebepavyks pateikti kaip siūlančio itin žemas kainas. Jau dabar Bulgarijoje gyvenimo išlaidos yra pastebima žemesnės ir galima pasidžiaugti geresniais orais. Tad būtų naivu tikėtis, kad į Baltijos šalis atplūs didelis skaitmeninių klajoklių skaičius, ar kad tai reikšmingai paveiks vietinę nekilnojamo turto rinką.