Nuo sienų iki tiltų: kaip geografija formuoja prekybą ir kultūrinius mainus
Kartais manoma, kad geografiniai elementai yra tolima praeitis. Dabartyje vyrauja tik visuotinė globalizacija ir bendravimas socialiniuose tinkluose ar virtualioje erdvėje. Juk norint pasimėgauti azartinėmis pramogomis nebereikia vykti į Las Vegasą, Makao ar Monaką. Pakanka kompiuterio ir interneto naršyklės ir galima užsukti į daugybę kazino svetainių, pavyzdžiui, Verde kazino. Vis tik lošimo namai paminėtose vietose nesusiduria su problemomis, o generuoja rekordinius pelnus.
Istoriškai visados būdavo stengiamasi įveikti įvairias geografines kliūtis siekiant prekybos generuojamo pelno. Tokie pirklių tinklai egzistavo daugelyje pasaulių vietų. Išsami informacija apie juos yra pateikta žemiau esančioje lentelėje. Šiais laikais taip pat stengiamasi sutrumpinti fizinius atstumus ir pasaulyje yra pasiūlyti ar pradėti daug projektų – tunelių, kanalų ar įspūdingų tiltų.
|
Pavadinimas |
Susieti regionas |
Laiko periodas |
Pagrindinės prekės |
|
Šilko kelias |
Kinija ir Romos imperija |
Nuo I amžiaus prieš mūsų erą iki IV mūsų eros amžiaus, pakartotinai atgaivintas viduramžiais |
Šilkas, prieskoniai |
|
Smilkalų kelias |
Dabartinis Omanas bei Jemenas ir Viduržemio jūros regionas |
Nuo maždaug I tūkstantmečio prieš mūsų erą iki I amžiaus prieš mūsų erą |
Mira ir įvairios kvapniosios dervos |
|
Arbatos kelias |
Kinija ir Indija |
Nuo X iki XIV mūsų eros amžiaus |
Arbata |
|
Druskos kelias |
Dabartinės Vokietijos regionai |
Viduramžiai |
Druska |
|
Transsacharos prekybos keliai |
Afrika esanti žemiau Sacharos, ypač dabartinio Malio teritorija ir Viduržemio jūros regionai |
Nuo IV iki XIV mūsų eros amžiaus |
Auksas, druska, vergai |
|
Alavo kelias |
Didžioji Britanija ir įvairūs Europos regionai |
Bronzos amžius |
Alavas |
Laivybos įtaka
Dauguma aukščiau minėtų prekybos kelių savo reikšmę prarado dėl laivininkystės pažangos. Ir mūsų laikais dauguma krovinių gabenami vandenynu, jūromis ar upėmis. Konteineriniai laivai ir su jais susijusios mažos transportavimo išlaidos lemia, kad egzotiniai vaisiai ar Kinijoje pagamintos prekės yra prieinamos priimtinomis kainomis. Laivybą palengvina specialūs vandens telkinius jungiantys kanalai, kurie leidžia sutrumpinti atstumus ir išvengti prekių perkrovimo. Pagrindiniai iš jų yra:
- Sueco kanalas, jungiantis Raudonąją ir Viduržemio jūras. Jis leidžia iš Azijos vykstantiems laivams patekti į Europą nesukant rato apie Afrikos žemyną.
- Panamos kanalas, kuris veikia kaip Atlanto ir Ramųjį vandenyną jungiantis kelias.
- Kinijos didysis kanalas, kuris buvo iškastas dar prieš mūsų erą ir jungia gausiai apgyventą Beidžingo (arba Pekino) regioną ir istorinį žemdirbystės centrą - Jangdzės upės deltą.
- Erio kanalas, kuris jungia JAV didžiuosius ežerus ir Atlanto vandenyną. Jis prisidėjo prie ekonominės plėtros JAV centrinėje dalyje.
Resursų pasiskirstymas
Akivaizdu, kad šalys stengiasi sukurti daugiau prekybinių kelių ir įveikti įvairias geografines kliūtis, jei jos aktyviai eksportuoja resursus. Daug šnekama apie retųjų metalų gavybą ir jų netolygų pasiskirstymą, bet net visuotinai naudojamo ličio pasaulinė prekyba tilptų į 2 konteinerinius laivus. Didžioji dalis transportuojamų resursų yra nafta ir jos produktai. Būtent iškastinis kuras dažnai apsprendžia šalies prekybos balansą. Daugumos naftą eksportuojančių šalių jis yra ženkliai teigiamas, o įsivežančių neigiamas. Žinoma, yra keletas išimčių – Vokietijos pramonė užtikrina teigiamą prekybos balansą, o Saudo Arabija turi ženkliai neigiamą. Pastaroji šalis įsiveža daugumą maisto produktų dėl savo klimato ir dirvožemio ypatybių.
Platumos įtaka
Teigiama, kad įvairioms istorinėms inovacijoms buvo lengviau plisti panašiose platumose. Tai žymiai sunkiau vyko esant dideliems atstumas Pietų ar Šiaurės kryptimi, nes tokia atskirtis lemia didelius klimato ir dirvožemio pokyčius. Pažvelgus į gaublį galima pastebėti, kad tokie kultūriniai mainai palankūs Euroazijos regionui, o kiti žemynai neturi didesnių atstumų, kurie išliktų tose pačiose platumose.
Masinis turizmas
Šiais laikais yra regionų, kurie specializuojasi turistų aptarnavime. Geras oras, prieiga prie vandens telkinių, vietinė kulinarija – gali lengvai pritraukti didelius žmonių srautus. Esant santykinai patogiems ir pigiems lėktuvų skrydžiams atstumas nebeturi didelės įtakos. Tokios kelionės sukuria prielaidas plisti įvairiems procesams – kultūrai, infekcinėms ligoms, kulinariniams atradimas ir daugeliui kitų. Kita vertus, ženkliai padidėję keliaujančių žmonių srautai lemia, kad didieji miestai smarkiai supanašėja ir tampa globaliais objektais, prarasdami savo išskirtinumus.
Vietinės virtuvės
Lokalias maisto tradicijas dažniausiai lemia lengvai prieinamų produktų pasirinkimas. Pakrantės regionai dažnai daug svarbos skiria žuviai ir jūros gėrybėms, o esantys šaltesniame klimate turi nemažai receptų, naudojančių riebią mėsą. Visuose šiuolaikiniuose prekybos centruose, be abejo, rasime krevečių, ananasų ir įvairių egzotiškų produktų. Bet kaina ir tradicijos lemia, kad tipinės maisto tendencijos išlieka nepakitusios. Jos lemia ir gilesnius pokyčius, tokius kaip lėtinių ligų (aterosklerozės, kepenų cirozės) pasiskirstymą, kuris sąlygoja vaistų ir maistinių papildų importą.
Inovatyvios technologijos
Dabartinis progresas leidžia sukurti ne tik kompiuterines simuliacijas. Egzistuoja ir fiziniai objektai, kuriuose galima išbandyti vietiniam klimatui ir geografijai nebūdingus užsiėmimus. Arkties muziejus Australijoje siūlo poliarinio šalčio kambarį, o Vilniuje neseniai įkurtas baseinas su dirbtinėmis bangomis, skirtas banglenčių fanams. Tad egzotines pramogas galima išbandyti lokaliai, negaištant laiko ir pinigų tolimoms kelionėms.
Ateities prognozės
Pasaulyje vyrauja globalūs prekybos ir susietos pramonės keliai. Žinoma, muitų karai ar didesni kariniai konfliktai gali juos sutrikdyti. Todėl paskutiniu metu stengiamasi sutrumpinti produktų gamybos grandines ir pramonės procesus vėl perkelti arčiau galutinio vartotojo. Bet įvairių egzotinių medžiagų poreikis ir darbo jėgos kainos lemia, kad milžiniški tarptautinės prekybos srautai išliks itin svarbūs ir ateityje. Be abejo, interneto ir skaitmeninių technologijų įtaka stiprės ir dar labiau mažins fizinės geografijos įtaka visiems fizinio buvimo ar dalyvavimo nereikalaujantiems procesams.